v Kas šuneliui uodegą pakels, jei ne jis pats?
v Nerizikavęs kelnių neprišiksi;
v Ir chytra višta uodegą įsidilgina;
v Visi durni, tik visi skirtingai;
v Ar juokiesi, ar verki – vis išsišiepęs;
v Negali susilaikyti kaip vilkas nestaugęs;
v Kur pinigas muštas, ten ir gėliuoja;
v Laukia kaip gervė giedro dangaus;
v Įsityžo kaip lietus į karvašūdį;
v Kaip bedarai, vis šūdina pusė į viršų;
v Kaip lapė: pirma uodegėlę, paskui kojelę ir t.t.
v Lenkų švenčių be kalendoriaus nesupaisysi;
v Durnam proto neįšiksi;
v Ar neateis ožka prie vežimo?
v Kas čia darosi? – Sukasi varosi;
v Vadinasi – ant sienų kabinasi;
v Kas greitai daro? – Šuo;
v Trys lietuviai – penkios partijos;
v Vilkas šuns nesibijo, tik nemėgsta, kad loja;
v Davė Dievas dantis – duos ir duonos;
v Ranka ranką plauna;
v Dykai nė arklys arklio nekaso;
v Baisi kaip pupų pelėda;
v Negirk dienos be vakaro, o mergos be patalo;
v Miško paukštis miško pusėn žiūri;
v Norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada;
v Jeigu šuo nebūtų šikęs, būtų zuikį pagavęs;
v Ir sveikas ligą įsišneki;
v Kam klius, kam neklius, o Striukiui Beuodegiui visada klius;
v Tai darė, tai padarė: šuo – kumelį, kumelys – vaiką;
v Jaunystė – kvailystė; nebūsi kvailas – nebūsi jaunas;
v Vieną dūdą pučia;
v Nekaltink bado, kad tėvas badu mirė;
v Duok kiaulei ragus, tai visą svietą išbadys;
v Akys – marios, šikna – pekla;
v Kol griaustinis nenugriaudės, tol mužikas nepersižegnos;
v Kai savi šunys pjaunasi – balti kraujai bėga, kai įsikiša svetimas – tikras kraujas;
v Meilė ne seilė – nenuspjausi;
v Ko čia linguoji kaip žyds ant marių;
v Ant kumpos liepos visos ožkos lipa;
v I chočitsa, i kolitsa;
v Geriau be galvos nei be mados;
v Nesigailėk anksti kėlęs ir jaunas ženijęsis – su vaikas kaip su broliais;
v Durna galva – kojom ne pakajus;
v Subines tarkuoja – Lietuvos vaikus vaikuoja;
v Kur mano neprapuola (apie veltui išleistus pinigus ar kvailai prarastą daiktą / progą)
v Eisim lile (miegoti)
v Eisim į vygę (miegoti)
v Į balą puolęs sausas nekelsi
v Ne tiek mušė, kiek valkiojo (apie labai sėkmingą priešininko kortų lošimą)
v Šikt mikt (sakoma kai kas nors sutrinka, pasimeta)
v Vargsta kaip šuo šuliny
v Davė pyzdulei (išbarė, iškritikavo)
v Ką turiu, tuo duriu
v Dievą sotinsi mažais kąsneliais
v Galbūt kaukčiau šunį apsikabinusi, bet savęs taip nežeminčiau
v Einu, žiūriu – dunkso,
Prieinu arčiau – garuoja,
Įkišu pirštą – šiltas,
Paragauju – šūdas.
v Baisių lauke buvau
Devynširdį valgiau,
Nei snigtu, nei lytu prausiausi,
Nei austu, nei megztu šluosčiausi

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą