Kadangi man rūpi turizmas, kitos šalys ir kadangi noriu, kad viskas būtų gerai tiek atvykstančiajai, tiek priimančiajai pusei, ketinu parašyti apie vieną plačiai paplitusį padejavimą – paraginimą.
Turbūt ne sykį ir ne dešimtis sykių girdėjote tokią mintį apie egzotiškas (kitaip tariant, retai lankomas) šalis: tai vienas iš nedaugelio išlikusių turizmo nepaliestų, turistų nesugandintų kampelių. Tačiau jis ilgai toks neišliks. Važiuokite dabar pat, nes po metų ar kelių (rupūžės) turistai atras šį paskutinį kampelį, nudergs jį ir jis virs dar viena Turkija ar Baliu. Dažnai taip kalbama apie Afrikos, rečiau lankomas Azijos šalis, atokias dykumų ar kalnų vietoves.
Panašūs raginimai skamba iš rašytojų, tinklaraštininkų, youtuberių, vlogerių ir šiaip žymesnių žmonių, kurie nukeliauja kur nors egzotiškiau. Senais laikais dar mano mylima rašytoja Jurga Ivanauskaitė viename interviu yra sakiusi, kad Ladako regioną Indijoje turistams reikėtų uždaryti, nes jis labai autentiškas, vienuolynai tikri ir nepaliesti komercijos, o turistai neva atvažiavę šią situaciją sugadins ir “vienuolynai taps tik centrais daryti šou turistams ir pinigams gauti” (citata netiksli). Su visa pagarba rašytojai, kuri šiaip mane gyvenime yra labai įkvėpusi, tada pagalvojau: nieko sau – pati pabuvo, pakeliavo, o po jos kitiems jau reikia uždaryti? Ji neprisidėjo prie regiono “suturistinimo”, o kiti, taip pat Vakaris, atvažiavę vėliau prisidės prie autentikos naikinimo? Po to keletą kartų vykau į Ladaką. Turistų, žinoma, daugiau nei seniau, viešbučių tikrai gausiau pastatyta, tačiau nei Disneilendas, nei Pataja iš Ladako nepasidarė, o ir dėl gamtinių sąlygų nepasidarys.
Tokie paburbėjimai labai dažni. Jų pagrindinė mintis – aš geras, aš pabuvau – kraštui nieko, bet kai kiti atvažiuos, tai viską nusiaubs ir vietos kultūrą sunaikins. Visokiuose “trip advisor’iuose” labai vertinamos gamtinės vietos / vienuolynai / restoranai, kurie yra “neturistiniai”. Neva turistinėse vietose viskas puošiama, dekoruojama, gaminama vakarietiškai, nyksta vietovės išskirtinumas ir originalumas. Kai kam užkliūna ir plastikinės kėdės, kurių neva autentiškuose regionuose neturėtų būti. Butanas įsileidžia tik ribotą turistų skaičių – tai gerai. Sirija buvo nepakartojama, kol neįsisuko turizmas (žinoma, prieš karą). Net apie Šiaurės Korėją girdėjau raginimą vykti dabar, nes net ir ji keičiasi ir po metų kelių jau ji bus visai kitokia, o tai, suprask, didelis nuostolis mums, nes mes labiau galvojam apie savo nuotykius bei įdomumą nei apie tai, kaip ten gyvenantys žmonės jaučiasi.
Aišku, nesakau, kad turizmas neturi neigiamų pusių, tačiau esu įsitikinęs, kad turizmą galima vystyti tvariai, o tada atvykstantys turistai nebus tie blogiukai, dėl kurių nyksta vietos tradicijos ir viskas tampa labai globalizuota. Ypač šiais laikais, kai užsidarius gali nutikti dar blogiau. Greičiausiai tiesa, kad Etiopijos gentys šokius šoka turistams dėl gaunamų pinigų. Bet ar būtų geriau, jeigu turistai ten išvis nevyktų ir savo pinigų tenai neišleistų ? Ar jos ir šiais laikais šoktų dievams, vieni kitiems ? O gal visai nešoktų ir tuomet iš tiesų stengtųsi kuo greičiau perimti vakarietišką gyvenimo būdą ? Manau, kad užsidarymas nėra sprendimas.
Tokius dejuotojus, demonizuojančius savo ”brolius” keliautojus, po jų vyksiančius į ypatingą, gražią vietą, kviečiu pamąstyti tokiais klausimais:
1) Pats turistų skaičiaus didėjimas nėra savaiminis blogis, jeigu pati tauta puoselėja ir išlaiko savo kultūrą, o atliekas tvarko tvariai, remontuoja lankytinus objektus, rūpinasi savo paveldu. Butelių kalnų tikrai galima išvengti. O ir šiukšlina daugiau ne iš savo ekologiškų šalių atvykę turistai, o egzotiškose šalyse gyvenantys vietiniai. Na, o dėl globalizacijos, gal nieko tokio, jeigu visur pasaulyje rasime Coca Colos savo streikuojančiams skrandžiams pataisyti?
2) Tie tinklaraštininkai, žurnalistai, taip pat egzotiškose šalyse dirbantys verslininkai neturėtų jaustis gereniais už kitus, kad štai jie tik lanko šalį nepalikdami jokio pėdsako, o atvykę “kiti” turistai pakeis kultūrą į vakarietišką. Neva, “jų” laikais kėdės buvo iš palmių lapų plaušų, o dabar plastikinės. O jei turistai nevyktų į tą šalį, tai metams bėgant kėdės restoranuose netaptų plastikinės? Kodėl plastikinė kėdė Lietuvoje ar Prancūzijoje yra normalu, o Butane – siaubas? Tokiu būdu jie prieštarauja patys sau sakydami, kad esą turizmas naikina vietinę kultūrą, tačiau kartu kviesdami atvykti į šalį kuo greičiau, kol dar ji nepasikeitė.
3) Kadangi mes mėgstame nuotykius, mums įdomu ir savotiškai smagu, kai tenka kratytis nelygiais keliais, nebūna elektros, iki vienuolyno ant kalno tenka kopti pėsčiomis 500 laiptelių, privažiuoti galima tik vienu vieninteliu keliu, o jeigu jį užgriūva nuošliauža, tai ir liksi įstrigęs arba vienoje pusėje, arba kitoje. Savotiškas adrenalinas, netikėtumas. Tačiau mes labai džiaugiamės, kad mūsų šalyje taip nėra. Visiškai natūralus žmonių noras visame pasaulyje gyventi geriau. Turėti geresnius kelius ar net geležinkelį (nors tada kraštas taps “pereinamuoju kiemu”, dejuoja keliautojai, “išnyks jaudulys tris dienas kratytis per kalnus”), patikimą elektros tiekimą. Mums įdomu keliaujant girdėti ir stebėtis, kad vietiniai insultą gydo užkalbėjimais, žaizdas tepa galvijų mėšlu, tik kad patiems vietiniams iš to nieko gero. Tokia “autentika” mums įdomi, bet nekeista, kad ji po truputį nyksta ir traukiasi, likdama dokumentuotuose šaltiniuose.
4) Taip pat dažnas padejavimas, kad kur įsisuka masė turistų, ten visada kainos pakyla ir viskas išbrangsta. Visgi žemos kainos ir nakvynė pusvelčiui – nauda ir džiaugsmas mums, atvykėliams iš Lietuvos (tuo labiau – iš Vakarų Europos ar Skandinavijos), tačiau vietiniams gyventojams iš to nieko gero – tai rodo, kad šalis skurdi, ekonomika silpna ir jie pragyvena už centus per dieną. Žinoma, jeigu didesnė kaina “lupama” vien todėl, kad tavo veidas baltas – bjauru, bet jeigu žinai, kad iš to bus finansuojamos vietinės mokyklos, remontuojami pastatai, remiami vietos tradiciniai amatai, tada gal verta sumokėti brangiau? Šiais laikais tikrai galima išsiaiškinti, kurios organizacijos iš tiesų renka paramą gyventojams, o kurios neaiškios ir surinkti pinigai nueina korumpuotiems valdininkams. Tuo tarpu lupikaujančius restoranus patys turistai labai veiksmingai gali “nubausti” tiesiog į juos neidami ar palikdami neigiamus atsiliepimus socialiniuose tinkluose.
Tad šiais pamąstymais ir kviečiu liautis kelti save virš kitų sakant, kad aš keliauju paprastai ir “dorai”, o “kiti” tai nutūps visas prieigas, dėl jų visur sustatys vienodus “Hilton’us” ir “McDonalds’us”. O dėl manes tai ne. Sutik, kad ne pats turistų kiekis keičia aplinką, o greičiau valdžios požiūris į šį klausimą ir kaip su tuo tvarkomasi. Arba, jeigu jau kažką reikia uždaryti turizmui, tai būk malonus nesijausk geresniu už kitus, nevažiuok tenai pats ir savo video epizodais ar straipsniais nekviesk kitų pamatyti autentikos, kurią reikia saugoti būtent nelankymu ir nevažiavimu.
O ką manote jūs ? Ar girdėjote tokių paburblenimų, dėl kurių pasijutote kalti kur nors apsilankę?
Vakaris Šaulys, 2021-10-31
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą