Ar teko jums girdėti žmogų sakant „aš pensijos tai nesulauksiu“? Su tam tikru koketavimu, su šypsenėle, galbūt tikintis, jog jūs pulsit ginti „Ne, ne! Tikrai 200% sulauksi!!“
Man tenka išgirsti ne taip jau retai. Ir aš kiekvieną kartą stebiuosi. Sakytumei, žmogaus reikalas, asmeninė nuomonė – gal taip žmogus jaučiasi, galvoja, žino savo sveikatą – tegul sako. Tačiau taip kalba išsilavinę, sveiki, sportuojantys, protingi, sveikata daugmaž besirūpinantys žmonės. Na, gal iš jų kai kas rūko; gal kažkas valgo greitąjį maistą. Visgi ar tiems žmonėms atrodo, kad dėl tokių dalykų jie nesulauks pensijos?? Viktoras Franklis po visų koncentracijos stovyklos patirčių gyveno virš 90 metų. Vinstonas Čerčilis irgi bene tiek pat, nepaisant baisingų nervų, nenormalaus streso, nežmoniškos atsakomybės, karo veiksmų ir t.t
Dar keisčiau, ir netgi grėsminga, kai žmonės pakalba maždaug taip:
- Reikėtų pasirūpinti senatve – kaupti lėšas antroje ar trečioje pensijų fondo pakopoje.
– Oi, aš tai pensijos nesulauksiu!
Arba:
- Reik mokytis investuoti – paskui senatvėje ramiau gyvensim.
- Investuoti? Nei aš sulauksiu tos pensijos, nei ką!
Aš – taikus žmogus, tai akių nedraskau. Bet, kaip minėjau, labai stebiuosi: ar daugeliui taip malonu „koketuoti“ su mintimi, kad neva pensijos nesulauks? Ar tai koks „magiškas“ užkalbėjimas siekiant pensijos tikrai sulaukti ir mirtį atitolinti? Man rodos, o ir faktai byloja, kad absoliuti dauguma žmonių pensijos visgi sulaukia... Jeigu žmogus yra daugmaž sveiko proto, t.y. nevalgo nuodų, negeria trijų litrų degtinės per kartą, nelaksto 250 km/h greičiu, nesipila sieros rūgšties ant pakaušio, neimituoja fakyrų ir neryja stiklų, peilių ar ugnies, nekariauja mūšio lauke, kur krinta bombos, tai kodėl jis/ji turėtų nesulaukti pensijos?? Priešingai – jeigu iki kokių 25-30 metų žmogus išgyveno, t.y. „prasistūmė“ per rizikingiausią laikotarpį, kai linkstama pjaustytis venas dėl nelaimingos meilės, vakarėliuose persigerti arba padauginti narkotikų, automobiliu lakstyti 200 km/h, tai paskui žmogus jau „nusistovi“ ir gyvena gana ramiai, ir jei jau neišsitėškė anksčiau, tai sulaukti pensijos ir senatvės jam tikrai didelė tikimybė. Taip, būna užklumpa vėžys. Taip, būna plyta užkrinta ar koks kitoks nelaimingas atsitikimas. Vis dėlto tai nepaneigia fakto, kad pensijų sistemos visose šalyse veikia ir žmonės skatinami jose dalyvauti, vadinasi, sulaukti pensijos realiame gyvenime tikimybė yra tikrai (netikėtai kai kuriems žmonėms) didelė. Taip ir atsiranda paskui piliečiai, kurie nepamatė kaip gyvenimas prabėgo, ir piktinasi kaip pragyventi iš kelių šimtų eurų pensijos (nors turėjo / ketino / manė „nesulaukti“).
Gal žmonės čia „bajerauja“, o aš nesuprantu tokio jų humoro. Gal. Bet man toks humoras nelabai skoningas, nes jis gali turėti pasekmių realiam gyvenimui. Jau aš tada juodąjį humorą labiau mėgstu...
Su tuo siejasi antra dalis mano paburbėjimo: kad dabar per kelis metus klimatas taip užkais, kad taps kone Veneros karštumo, kad dėl vykstančių karų visi išsisprogdins ir žemę velniop nusprogdins, kad jau mūsų gyvenamuoju laiku išnyks n gyvūnų rūšių, kad vandenys ir gruntas užteršti taip, kad mes geriame ir valgome beveik vien nuodus, kad jau tai įvyks ŠIAIS AR KITAIS METAIS, o jau mūsų anūkams tai išvis nebus kur gyventi, tai neverta jų ir gimdyti... Jau ir saulės aktyvumas kitoks, ir saulės dėmės didesnės. Gerai, kad dar nesako, jog mūsų gyvenamuoju laiku Saulė taps supernova (o po milijardų metų TAI tikrai įvyks). Gal žmonėms būdinga kraupintis ir dramatiškai perdėti. Gal tai kažkam naudinga. Juk ir pasaulio pabaigos laukė ir 1000-aisiais, ir 2000-aisiais, ir 2012-aisiais; kažkas bunkerius kasė, kažkas masines savižudybes vykdė, kiti maistą kaupė, laukdami Dievo atėjimo – gal žmonėms būdinga susireikšminti ir manytis, jog gyvename ypatingais laikais, jog dar NIEKADA taip (blogai) nebuvo. Tačiau žmonės pergyveno ir ledynus, ir visokius Tunguskos meteoritus, ir marus, ir ką nori. Taip, mūsų neguodžia, kad KAŽKAS išgyvens, o mes galbūt ne. Taip, matome, jog klimato kaita tikrai vyksta, politinė situacija nestabili ir nėra jokios garantijos, kad karas neišplis. Tai kelia nesaugumą. Bet nesakykime, kad JAU DABAR čia pat apokalipsė, JAU RYTOJ vandenyno lygis pakils, JAU TIKRAI žemė taps negyvenama dėl karščio MUMS GYVIEMS ESANT. Gamtiniai ir klimato pokyčiai vyksta palaipsniui, o karui, migracijai ir panašiems reiškiniams visgi galime daryti bent kažkiek įtakos - tiek klimatas, tiek politika, laimei, nėra vien pono Dievo valioje.
Va ir sugretinau pensijas, klimato kaitą ir karą į vieną 😊. Tik visais šiais klausimais nesijauskime arba itin nusivertinę, arba superypatingi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą