Šauksmas (Acappella Version)

 

Šauksmas (Acappella Version)

 

- Pagaliau baigėsi.

<...>

<Dilin dilin (žvanga vėjo varpas)>

<...>

- Labą vakarą!

- Sveiki.

- Kur keliauji?

- Nežinau.

- Keistas atsakymas. Tokiu metu išsiruošę žmonės paprastai žino, kur ir kokiu tikslu traukia. Bet gal tu nenori man sakyti. Nekamantinėsiu. Štai aš, pavyzdžiui, einu pasitikti sūnaus, grįžusio iš kelionės po Pietų Ameriką. Jis turi atvažiuoti prie pagrindinio kelio. Man labai neramu.

- Dėl ko?

- Mano sūnus dabar, sako, kažkokiose paieškose. Jis ieško nematerialių dalykų, lyg nusiraminimo – smulkiai nepasakoja. Tačiau man neramu dėl to, kad jis neturi dėl ko nerimauti, o jam vis tiek trūksta ramybės. Jis nesupranta, kas su juo darosi. Tiek kartų vaikystėje visi dalyvaudavome mišiose, linkėdavome ramybės, net iš kunigo palinkėjimo sulaukdavome, ir tos ramybės jam niekas neįlinkėjo.

- Kiek jam metų?

- Greitai bus trisdešimt. Taip jam visą gyvenimą. Jis nemoka paaiškinti, ko ieško, gal pats nežino, bet ieško. Juolab man neramu, kad grįžęs po tokios ilgos, nuotykingos, įkvepiančios kelionės, jis skambindamas iš oro uosto sakė, jog nerado ko ieškojęs. Vadinasi, veltui išleido krūvą pinigų, veltui išėjo iš darbo, veltui varginosi, eikvojo sveikatą. Sakė, keliaus kitur – gal į Afriką ar Australiją. Bandys ieškoti ten, bet jei iki šiol nerado, tai ar ras ten? Juk dirbti reikia, gyventi kaip normaliam žmogui. O jis leidžia šitokius pinigus. Besitrankydamas gali susižeisti ar žūti. Paieškose nieko nevengi, nes visur tikiesi rasti. Nežinau ką jis galvoja, bet mums, tėvams, dvigubai skauda galvą ir maudžia širdį. Negalim niekuo padėti, o taip norėtume…

- Nežinau ką jums pasakyti.

- Ačiū tau. Aš tave trukdau. Atleisk. Malonu buvo tave sutikti. Jau skubėsiu. Norėčiau atsisveikinti, tačiau nerandu tinkamiausių žodžių. Sakyti labanaktis juokinga, nes dar neini į lovą. Sakyti gero kelio irgi kvaila, nes, sakei, niekur specialiai nekeliauji.

- Iš tiesų. Aš tik šiaip vaikštau. Geros nakties.

<...>

- Klausyk! Palauk!

- Ko?!

- Tavo atveju labai tiks! Nueik iki atodangos. Nepasigailėsi. Šiąnakt turi švytėti nuostabi pilnatis! Pasižiūrėk!

- Gerai.

<...>

<Bum bum! Dunkst! Džerkšt!>

<(Šuo loja) Rrr…au!! Rrrr…au-au-au!! Rrrr…rrr…rrrrrr…>

- Aaaaaaaaaaaaaaa!! Eeeeeeeeeeeeeee!! Aaaaaaaaaaaaaaa!!

- Beproti, ką tu darai?!! Aaaaaa!! Oi! (Verksmas)

- Priplosiu! Jau tu man va čia!!

- Ne! (Verksmas) Kam aš už tavęs tekėjau. O Vaikas! Idiote tu!!

<...>

<Tuc tuc tuc! (muzikos ritmas)>

<Move you body / Every everybody!!>

<Cin cin! (skimbčiojančių stikliukų garsas)>

- Cha cha cha!!

- Ho ho ho ho!!

- Yyyyyy…chi chi chi!

- Yyyyyyyyaaaaaaaaa!!

- Oi negaliu!

- Kas ten bastosi tokiu metu!! Ir spardo kelio akmenis!

- Eik čia! Nebijok!

<…>

- Ei! Hei!

- Yyyyy chi chi chi!!

< Tuc tuc tuc!>

< Au au! Auauauauau!! Auuuuu! >

< Au! >

(Burzgia užvedami motorai)

< Pyp pyp pyp pyp!! (kūkauja signalizacijos) >

(Bilda geležinkelio bėgiai)

<...>

<Dukst dukst (ranka daužoma žemė) >

- Kaip čia dabar? Taip man niekada nebuvo. Tų garsų kaip nėra, bet jie lyg ir yra.

<...>